BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šypsena Sau.

Aš vis bandau išssiaiškinti ką aš JAM jaučiu. Mes vis susitinkam atsigeriam kavos, kelis kartus apsilankymas pas JĮ baigėsi seksu. Atrodo prisiglaudi ramu, gera, bet kažkas ne taip kažko trūksta, atrodo ta gija kuri jungė mus, ėmė ir nutrūko. Ar tai atkuriama? Ar verta bebandyt atkurti ta giją, jos nekaltumą? Ne, jis man nemelavo,neapgaudinėjo, manimi rūpindavosi. Aš kaip inkstas taukuose buvau.  Palikus JĮ taip liūdna viduj palieka, taip negera, bet tuo pačiu jaučiu kažkokią nepaaiškinamą ramybę, kuria man suteikia buvimas su savimi. Bet sako reikia laikui duoti laiko ir jis viską sutvarkys, sudėlios į vietas.

Lauke pasikutiniai saulės spinduliai.  Pasukau link bažnyčios. Suspaudžia  širdy vos peržiangus slenkstį. Leidžiu sau verkt, paversdama skausmą ašaromis. Nežinau kiek laiko praleidau taip raudodama, pasirodė kunigas, ruošdamasis vakarinėm pamaldoms. Aš likau, nors norėjosi bėkt iš ten, aš nesu pamaldi, bet tikiu tuo „kažkuom“  tikiu ta ramybe kuria suteikia bažnyčios. Mažos pilys, šventovės išmargintos pačiomis keisčiausiomis freskomis, nuspalvintomis skulptūromis, klūpinčiomis ir atgailaujančios už tai, kad buvo tik žmonės;  Užburia ta akimirka kai vieni kitiems linki Ramybės, kuklios šypsenos ir nuoširdžios akys iš tiesų linkinčios surasti ramybę;  Vienas po kito Dievo avinėliai slenka link šventojo Gralio išganymo už nuodėmes, o gal dėl to, kad taip reikia. Aš šypsausi, nes viduj iš ties labai gera ir ramu.   Nesvarbu merkiantis kiaurai lietus, vėjas išraikęs plaukus  ir nugairinęs veidą.

Aš šypsausi, tik šį kartą Sau, Nara.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą