BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pradžia Tau

Seniai jau nekylu su žadintuvu. Absurdas kam jie reikalingi, sukelia tik papildomo streso.  Išvaikau savo ištikimiausius sugulovus, noriu rytą pradėti viena.  Nušlepsiu iki virtuvės užsikaist virdulio, negaliu pakęst to jausmo kai kojos atšąla vien palietus „linoliaumą“, o šlepečių ieškot būnu per daug tingi ir pikta. Apsisukus patraukiu iki vonios.  O, matau nuostabia jauną moterį, šiek tiek ne formoj. Pajuodę paakiai išduodantys kelias bemiegias naktis, ne ne tikrai juose nedalyvavo nei vienas vyras, nors jau gal būtų pats laikas prasiblaškyt … Bendras vaizdas ne toks blogas, nusiskalbę ryžtelėję plaukai, kiekvieną rytą prašantys vizito pas kirpėją, rausvi naktiniai su neaiškiu vaikišku paveikslėliu, niekda per daug ir nesigilinau kas ten pavaizduota. Hmm.. Triušiuko galva su indėno plunksnų skrėbėkę… Bet akys vis dar blizga nuo pasitenkinimo savimi.

Girdžiu, kad jau virdulys triukšmauja, gįžus į virtuvę spėju susierzint dėl sąlančių pėdų. Kava visada viską ištaiso, o jeigu ne, tiesiog buvo per mažai kavos. Mėgstu lėtus rytus, kai nereikia niekur skubėt. Nusprendžiau, kad šiandien visos pramogos bus namie, nekelsiu kojos iš jų, nekelsiu telefono ragelio ir neatsakinėsiu į elektroninius laiškus. Virtuvei neišvengiamai pasitiko  keturios alkanos akys su priekaištais ir tik jiems vieniem suprantamais.  Išsitraukiu aukščiausios rūšies „ šlapenkės“ , pagriebiau pirma pasitaikiusę parduotuvei, jie neišrankūs, tai kaip koks rytinis jų ritualas. Pirma namų Šeimininkei, stamboka katė, pilkšva padūkėlė, nors jau garbaus amžiaus, o kas lieka - mažam ėdrūnui, kuris kaip siurblys susiurbia mažus gabalėlius išsimėčiusius aplink dubenėli.  Supratęs, kad čia viskas ką gaus, nutipena atgal į lova. Liekam dvi damos pusryčiaut.

Įdienojus, aš vis dar nieko nenoriu daryt, nekyla rankos niekam. Jaučiu vidinę tuštumą. Paskutiniu metu man kažkas darosi.  Jaučiuosi vis dažniau liūdna, vis labiau nesu savimi patenkinta, vis labiau erzina, kad tenka apsimet tuo kuom nesu. Gal bijau, kad žmonės manęs nepriims, tikros manęs?  Ech prisileidžiu karštą vonia,  tiesiog pasimėgausiu laiku sau.

Daug minčių galvoje, bet viena ypatingai užkabino. Aš noriu save apnuogint, ne ne ne kūną, o sielą, galbūt tai padės išsivaduot iš savotiško letargo miego ir sujunkti tas dvi asmenybes manyje, bepaliovos kovojančias, į vieną.  Niekada neturėjau šalia žmogaus tokio kuris išlausytų, nesmertų - savo nuodėmklausio.

Laiškai skirti sau ir Tau Nara,  apsinuoginsiu prieš save ir Tave Nara,  mano nuodėmklausę.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą